Sapnas X42

Sapnas X42 pasakoja apie bandymą susitaikyti su artimojo praradimu, o tiksliau – pirmąją sielvarto stadiją – neigimą. Sapnas veikia kaip tiesą maskuojantis fasadas; kartu – ir kaip autentiškas pasąmonės darinys, per asociacijas kalbantis tai, kas rūpi veikėjui. Žiūrovas panardinamas į gundantį psichodelinį sapną, o vėliau pažadinamas ir skaudžiai grąžinamas į tikrovę. Filmas – ir tarsi savotiškas post-tiesos laikų atspindys, kai, užuot pripažinus realybę, renkamasi tikėti susikurtais naratyvais.